Šis įrašas skirtas dažnai neįvertinamai naujovei – SSD tipo kaupikliams, sukėlusiems revoliuciją kalbant apie kompiuterių spartą. O pastaruoju metu ir atpigusiems iki tokios ribos, kad galimybę jį turėti turi apsvarstyti kiekvienas, kam brangus jo laikas ir duomenys.
IT sektoriuje tendencijos keičiasi itin sparčiai. Ne visi paskui jas spėjame ir dažnai dėl žinių trūkumo nepasirenkame geriausio sprendimo sau. Šis įrašas skirtas dažnai neįvertinamai naujovei – SSD tipo kaupikliams, sukėlusiems revoliuciją kalbant apie kompiuterių spartą. O pastaruoju metu ir atpigusiems iki tokios ribos, kad galimybę jį turėti turi apsvarstyti kiekvienas, kam brangus jo laikas ir duomenys.
Kuo gi aktualus SSD?
Pradėti galima nuo kasdieninės situacijos, kai bendrauju su pirkėjais, kurie jau tiki žinantys, ko nori:
– Taigi Jums reikia greito kompiuterio. Gal galite patikslinti, ko tikitės?
– Taip, man reikia i7 procesoriaus ir bent jau 8 GB atminties.
Vos prieš kelerius metus Intel Core i7 ir kuo daugiau RAM buvo tas teisingas atsakymas, kad viskas veiktų kuo greičiau. Tačiau dabar procesoriai yra tiek patobulėję, kad net Core i3 procesoriaus visiškai pakanka sklandžiam darbui, o operatyviosios atminties kiekis pagal nutylėjimą, 4-8 GB, yra pakankamas ir žaidimams.
Tačiau didžiausias aplaidumas – nekreipti dėmesio į kompiuterio spartos „butelio kaklelį“, t.y. kietąjį magnetinį diską (HDD), ir žiūrėti į jį kaip į dalyką, kuriame tik laikomi duomenys. Nes būtent jis dažniausiai kaltas dėl to, kad „kompiuteris mąsto“. Esminė problema – kol procesoriai ar vaizdo plokštės greitėja kasmet dešimtimis procentų, mechaniniai HDD jau ilgą laiką yra atsimušę į savo menkos spartos ribas. Po magnetines plokšteles fiziškai lakstančią galvutę iš esmės įmanoma pagreitinti tik kosmetiškai.
) kaupikliai, pasiūlę informacijos rašymą į Flash atminties mikroschemas, pasiūlė iškart kelis privalumus:
Viskas greičiausiai genda ten, kur yra judančios dalys. SSD jų neturi. Be to, besisukantis HDD itin neatsparus smūgiams. Dirbant nešiojamuoju kompiuteriu, net ir nedidelis sutrenkimas, gali lemti, jog teks atsisveikinti su duomenimis. SSD šiuo požiūriu yra žymiai patikimesnis. Be to, iš kasdienės praktikos, kompiuterio su SSD garantiniu aptarnavimu teks rūpintis tikrai rečiau, nei gelbėti byrantį HDD. 🙂
SSD reikalauja mažiausiai 3 kartus mažiau elektros energijos nei HDD. Keli sutaupyti vatai aktualesni nešiojamų kompiuterių savininkams, nes SSD prailgina baterijos tarnavimo laiką. Taipogi pats nešiojamas kompiuteris kaista mažiau.
Visiems tenka girdėti įkyrų besisukančio HDD skleidžiamą triukšmą. Kai kompiuterio ventiliatorių praktiškai nesigirdi, SSD panaikina ir vienintelį likusį garso šaltinį.
Anksčiau išvardinti privalumai nublanksta prieš pagrindinį – greitį. Teorijoje viskas paprasta – kol HDD galvutė bėgioja po diską ieškodama informacijos, SSD informaciją skaito akimirksniu iš kelių skirtingų flash atminčių vienu metu. Viskas HDD atžvilgiu atrodo dar beviltiškiau, jei informacija išsibarsčiusi per kelias skirtingas disko vietas, kaip dažniausiai ir būna. SSD ši problema neaktuali.
Žvelgiant į plikus skaičius, pirminis informacijos pasiekiamumas SSD kaupiklyje yra greitesnis 100-120 kartų. Ir nors kalba eina apie šimtąsias sekundės dalis, skaitant daugybę skirtingų smulkių failų susidaro juntamas laiko tarpas. Geriausias pavyzdys – tai operacinės sistemos krovimasis, pagreitėjantis mažiausiai dvigubai. O ir darbas su tūkstančiais laiškų Outlooke nebus kančia.
Šaltinis: OCZ Storage Solutions Iš praktinės pusės, užtenka klientui laikinai vietoje sugedusio HDD pakaitiniam naudojimui pasiūlyti SSD, ir grįžusiam iš garantinio serviso kietajam diskui tenka ieškoti išorinės dėžutės (kad HDD liktų atsarginių kopijų saugojimui), nes prie gero priprantama greitai ir grįžti į praeitį nebesinori. 🙂
Arba galime pažiūrėti, kad dažnai tūkstančio litų skirtumas tarp geidžiamo procesoriaus i7 ir „lėtojo“ i3 spartos idealiu atveju prideda ~35 proc. (o dažniausiai, kur naudojamas vienas branduolys – žymiai mažiau).
Šaltinis: CPU BOSSTuo tarpu 70-100 Eur už SSD ir sparta kasdieninėse užduotyse dažnai kyla ne keliais procentais, o kartais.
Iš techninės pusės SSD kaupikliai (naudojami tiek namuose, tiek verslui) neturi minusų. Tačiau nuo pat jų atsiradimo pagrindinis stabdis skverbimuisi į rinką yra kaina.
Kaina, kurios drastiškas kritimas ir paskatino parašyti šį įrašą. Dar prieš 5-6 metus jau 3 Eur už 1GB SSD talpos buvo dideli, bet reikliam vartotojui suvokiami pinigai. Šiuo metu SSD kaina atsidūrė ties ta riba, kai 1 GB kainuoja 30 centų (taip, apie 10 kartų mažiau). Tai reiškia, kad už spartų 256 GB SSD kaupiklį sumokėsite apie 80 Eur.
256 GB iš esmės išsprendžia ir kitą buvusį SSD minusą – talpą. O be to, visada archyvo duomenims gali likti iš nešiojamo kompiuterio išimtas 500 GB HDD.
