Įsivaizduokite pasaulį, kuriame pacientai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai bet kuriuo metu gali pasiekti visus medicininius įrašus iš bet kurios ligoninės. Telemedicina čia tapusi kasdiene norma, o dirbtiniu intelektu paremta diagnostika lemia žymiai geresnius gydymo rezultatus.
Kaip sakoma, smagu, jei tokia ateitis būtų anksčiau nei vėliau. Nes šiuo metu daugelis pasaulio šalių vis dar smarkiai pasikliauja pasenusiomis sistemomis, atgyvenusiomis technologijomis ir popieriniais įrašais, kad galėtų sekti pacientų duomenis. Laimei, ateities kryptimi sveikatos priežiūros sektorius juda Jungtinėje Karalystėje, JAV, Nyderlanduose, Danijoje ir, žinoma, Lietuvoje.
Nors be minėtų yra daugybė kitų šalių, bandančių revoliucionizuoti ir perkelti savo sveikatos priežiūros sistemą į skaitmeninį pasaulį, kiekviena susiduria su savitais iššūkiais. Kita vertus, kai kurios problemos yra universalios, todėl iš jų sėkmės (arba nesėkmių) yra ko pasimokyti.
O kaip Lietuva gali pasinaudoti kitų šalių sveikatos priežiūros IT patirtimi?
Įgalinkime elektroninius sveikatos įrašus (ESĮ) ir glaudesnį bendradarbiavimą
Daugelyje šalių pastebima tendencija pereiti prie ESĮ sistemos, tačiau tam pasitelkiami skirtingi metodai.
Danija ir Nyderlandai laikomos ESĮ diegimo pavyzdžiu. Čia įdiegtos centralizuotos sistemos (atitinkamai, Sundhedsplatformen ir National Switch Point), kuriose pateikiamas vieningas ir išsamus paciento ligos istorijos vaizdas, todėl gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali iš karto matyti visą svarbią informaciją – ankstesnes diagnozes, gydymą, vaistus, laboratorinių tyrimų rezultatus ir net įvairių sveikatos priežiūros specialistų pastabas.
Tokia sistema leidžia keistis duomenimis su kitomis šalyse naudojamomis sveikatos IT sistemomis, todėl skirtingoms sveikatos priežiūros tarnyboms (pvz., ligoninėms, pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, specializuotoms sveikatos priežiūros įstaigoms) yra lengviau bendradarbiauti ir koordinuoti pacientų priežiūrą.
Nors JAV nėra centralizuotos ESĮ sistemos, paslaugų teikėjai vis dažniau renkasi ESĮ, kad pagerintų priežiūros koordinavimą ir pacientų gydymo rezultatus. Tačiau dėl skirtingose organizacijose naudojamų skirtingų sistemų kyla sunkumų ir užkertamas kelias pacientų duomenų gavimui bei perdavimui. Taip nukenčia pacientų priežiūros kokybė, o gydymas tampa mažiau efektyvus.
Centralizuotos sistemos padeda įveikti bendradarbiavimo problemas, kurios pastebimos tokiose susiskaidžiusiose sveikatos priežiūros struktūrose kaip JAV – taip užtikrinamas sklandus duomenų dalijimasis. O jei neramu dėl privatumo, verta atkreipti dėmesį į Nyderlanduose taikomą „selektyvios prieigos“ sprendimą. Minėta National Switch Point sistema nesuteikia sveikatos priežiūros specialistams prieigos prie visos medicininės informacijos iš karto, o tik prie tos, kuri jiems aktuali. Pavyzdžiui, vaistininkui juk nereikia prieigos prie visos paciento sveikatos informacijos, užtenka vaistų istorijos.
Pamoka #1 – Lietuvos ESĮ sistema užtikrina bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kitas žingsnis galėtų būti sąveikos su tarptautinėmis sistemomis užtikrinimas. Tai palengvintų sklandų keitimąsi duomenimis tarpvalstybiniu mastu – suteikiant svarbią sveikatos informaciją tais atvejais, kai lietuviai gauna sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje arba kai užsienio piliečiams reikia sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje. Bendros sveikatos duomenų struktūros ir terminologijos įvedimas yra labai svarbus siekiant veiksmingai keistis duomenimis bei sumažinti nesusipratimų ar klaidų skaičių pacientų priežiūros srityje.
Nuotolinė sveikatos priežiūra, stebėjimas ir skaitmeninė prieiga
Pandemijos metu kaip niekad aktualia tapusi telemedicina po truputį tampa svarbia sveikatos priežiūros ekosistemos dalimi. Ji suteikia galimybę sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams nuotoliniu būdu susisiekti su pacientais, taupyti visų laiką, išteklius ir kartu užtikrinti greitą ir svarbią priežiūrą. Be to, naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, galima realiu metu stebėti sveikatos rodiklius ir taikyti proaktyvų bei personalizuotą gydymą.
Vis dėlto, telemedicinos diegimo sėkmė priklauso nuo dviejų pagrindinių iššūkių: tinklo aprėpties ir naudotojų kvalifikacijos.
Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir JAV nuoseklią tinklo aprėptį užtikrinti sekėsi sunkiai, ypač kaimuose ir atokesnėse vietovėse. Telemedicina absoliučiai priklauso nuo patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros, todėl šalys daugiausia dėmesio skyrė tam, kad jų sveikatos priežiūros sistemos turėtų technologinį pagrindą, leidžiantį teikti nuotolinės sveikatos paslaugas visuose regionuose.
Kita vertus, Nyderlandai ir Danija jau buvo įveikusios aprėpties problemą, tad daugiausia dėmesio skyrė pačių skaitmeninių platformų patogumui ir prieinamumui gerinti. Juk sveikatos priežiūros platformų sudėtingumas dažnai gali pridaryti daugiau painiavos nei naudos.
Lietuvos, galinčios pasigirti plačia interneto aprėptimi net ir kaimo vietovėse, atveju aktualus antrasis iššūkis. Čia dėmesys turėtų būti sutelktas į geresnę vartotojų patirtį ir skaitmeninį raštingumą.
Pamoka #2 – Programinės įrangos sprendimai yra tokie pat svarbūs kaip ir techninės įrangos apribojimai. Nors turime vieną geriausių interneto aprėpties galimybių, mūsų programinės įrangos sprendimus vis tiek reikia pritaikyti. Paprasčiau tariant, užtikrinti, kad jais būtų lengva naudotis ir jie būtų suprantami tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, tiek pacientams.
Dirbtiniu intelektu pagrįsta diagnostika ir personalizuota priežiūra
Jungtinės Karalystės ir JAV sveikatos priežiūros sektoriuose vis dažniau naudojama dirbtiniu intelektu pagrįsta diagnostika, kuri padeda nustatyti duomenų dėsningumus, tad diagnozės nustatomos tiksliau, o pacientų gydymo rezultatai gerėja. Be to, personalizuotos priežiūros sprendimai padeda pacientams, ypač turintiems ilgalaikių susirgimų, patiems prižiūrėti savo sveikatą.
Kita vertus, 2018 m. nustatyta, kad Jungtinės Karalystės Karališkoji ligoninė be tinkamo sutikimo pasidalijo 1,6 mln. pacientų duomenimis su „Google“ dirbtinio intelekto dukterine įmone „DeepMind“. Tokios žinios sukėlė didžiulį nerimą dėl duomenų privatumo ir etiško dirbtinio intelekto naudojimo sveikatos priežiūros srityje.
Pamoka #3 – Nustatykime aiškias duomenų privatumo, sutikimo ir etiško dirbtiniu intelektu paremtos diagnostikos ir individualizuotos priežiūros technologijų naudojimo gaires, taip užtikrindami pacientų teisių apsaugą.
Duomenų saugumas ir atitiktis
Tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV prioritetas teikiamas duomenų saugumui ir atitikčiai teisės aktams. Pavyzdžiui, Sveikatos draudimo perkeliamumo ir atskaitomybės įstatymui (HIPAA) JAV ir Jungtinės Karalystės duomenų suverenumo reikalavimams. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad jų IT sistemos būtų saugios, atitiktų reikalavimus ir galėtų atlaikyti kibernetines grėsmes.
Viena iš tokių grėsmių viešai nuskambėjo 2017 m. Tuomet Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) patyrė išpirkos reikalaujančios programinės įrangos „WannaCry“ ataką, kuri paveikė tūkstančius kompiuterių ir sutrikdė sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visoje šalyje.
Pamoka #4 – Teikime pirmenybę duomenų saugumo priemonėms ir atitikčiai konkrečios pramonės šakos taisyklėms, įgyvendinkime patikimas kibernetinio saugumo strategijas, kad apsaugotumėme jautrius pacientų duomenis ir sveikatos priežiūros IT infrastruktūrą.
Akivaizdu, kad IT diegimas sveikatos sektoriuje yra sudėtingas, rizikingas ir reikalauja daug laiko. Tam, kad visi sveikatos mechanizmo krumpliaračiai suktųsi, net smulkiausia detalė turi veikti be priekaištų: tinklo struktūra, Cloud struktūra, programinės įrangos vartotojo sąsajos, kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir etika, atitikties klausimai ir daug kitų dalykų. Nors ateitis vis dar neaiški, vieną dalyką žinome jau šiandien – rytojaus platformos tikrai veiks Cloud’e.
